Vaida Strazda 2018-08-18

Pavasarį nuvilnijo žinia apie keičiamą komandiruočių direktyvą Europos sąjungoje, kuri sukėlė nerimą užsienio įmonėms veikiančioms svetur. Kas tiksliai keičiasi ir kada?

Vienas iš pagrindinių ES įstatymų yra laisva piliečių migracija ir galimybė dirbti bei kurti verslą sąjungoje. Iki šiol galiojantys ES įstatymai leisdavo darbadviams siūsti darbuotojus laikinam darbui į kitą ES šalį mokant priimančios šalies minimalų atlyginimą ir komandiruotpiningius, bet ką daryti Švedijoje, kurioje nėra jokio valstybės reglamentuoto minimumo? Atlyginimo lygį nustato profsąjunga – ne valstybinė, o idėjinė organizacija.

Iki šiol leistas minimalus atlyginimas po direktyvos įsigaliojimo tampa „rinkos atlyginimu“ – vienodu visiems, nepriklausomai iš kur tu atvykęs. Tai yra, jei esi į Švediją dirbti išsiųstas mūrininkas, alga turi būti tokia pat kaip vietinio mūrininko, dirbančio toje statybvietėje. Planuojama, kad paruošti įstatymų pakeitimus užtruks iki 2020 metų, bet profsąjungos jau gavo žalią šviesą veikti pagal juos. Valdančioji vyriausybė, socialdemokratai, pavedė profsąjungoms užduotį, suteikė kontrolės laisvę ir atsakomybę veikti rinkoje tikrinant ir baudžiant užsienio įmones, kurios nesilaiko „švediško darbo modelio“. Tokios galios profsąjungos neturėjo niekada anksčiau per 200 savo veiklos metų.

Nuo šiol, profsąjungai paprašius, 3 savaičių laikotarpyje jūs privalėsite pateikti įdarbinimo sutartis, algolapius, banko pavedimus darbuotojams, darbo valandų registrą. Įdomus ne tik atlygis, bet ir darbo sąlygos bei sauga.

Įmonės, kurios turi pasirašiusios kolektyvinę sutartį, radus neatitikimų dokumentuose, rizikuoja baudomis profsąjungai. Baudos paprastai būna įvardijamos kaip „sutarties pažeidimai“ ir gali siekti šešiaženkles sumas. Įmonės, kurios neturi kolektvinės sutarties iki šiol negalėjo būti profsąjungų baudžiamos (juk negali gauti baudos už sutarties, kurios neturi, pažeidimus). 2017 metų pavasarį Švedijos vyriausybė priėmė įstatymus, kuriais profsąjungos gali vadovautis ir bausti net ir kolektyvinių sutarčių neturinčias įmones. Skirtumas tik tas, kad bauda siunčiama į teismą ir formuluojama kaip valstybei padaryta žala.

ES komandiruočių direktyvos pakeitimai leidžia kiekvienai šaliai pritaikyti juos savo vidinėje sistemoje, priimant savo įstatymus, nusakančius, kaip visa tai atrodys praktikoje. Rugsėjo 16 dieną Švedijoje vyks politiniai rinkimai, laimėjusi partija ir dauguma vyriausybėje įtakos kaip švelniai arba kaip griežtai direktyva atsispindės Švedijos darbo rinkoje.
Lietuviškoms įmonės turinčioms kolektyvines sutartis iš esmės pakeitimų nebus, nes ir dabar profsąjunga nekalba apie minimalų, o taiko rinkos lygio atlygį. Galima tikėtis tik didesnių kontrolių ir aštresnių klausimų dėl komandiruotpinigių, kurių profsąjungos nenori užskaityti kaip atlygio.

Privatus statybų sektorius vis dar lieka saugioje, nes mažiau matomoje zonoje. Transporto sektoriaus direktyvos pakeitimas sprendžiamas atskirai. Ar Švedija taps labiau izoliuota ir užsidariusia valstybe importuotojams? Vargiai, nes poreikis ir vartojamoji galia didėlė. Tad jeigu esate į Švediją eksportuojantis verslininkas ir savęs klausiate, kaip reikės toliau dirbti norint išlikti švediškoje rinkoje, atsakymas paprastas – pradėkite nuo savo darbuotojo vertinimo ir savivertės gerinimo. Tiesiog drįskite prašyti kainos, kuri leistų padengti švediškus reikalavimus ir orientuokitės į kokybę bei ilgalaikiškumą. Rinka ir toliau lieka dėkinga rimtai nusiteikusiems.

Rašyti komentarą