2018-03-02  Vaida Strazda

Europos sąjunga užbaigė ilgas ir daug prieštaravimų kėlusias diskusijas dėl komandiruojamos darbo jėgos. Sprendimas: į užsienį siunčiami darbuotojai privalės gauti priimančios šalies atlyginimą ir kitas išmokas.

ES komandiruočių direktyva Švedijoje plačiausiai naudojama statybų ir transporto sektoriuose. Darbuotojams, įdarbintiems savo šalyje, galioja tos šalies mokesčiai, socialiniai draudimai, darbo teisė bei ten sutartas atlyginimas. Paprastai komandiruotpinigiai, kurie nėra apmokestinami ir nekaupia pensijos, sudaro didžiąją atlyginimo dalį. Dažnas lietuvis nori daugiau pinigų „čia ir dabar“, negalvoja apie pensiją, todėl tokia sistema yra patenkinti tiek darbdaviai, tiek darbuotojai.

Naujosios direktyvos pakeitimas reiškia šalies, į kurią darbuotojai siunčiami dirbti, atlyginimo lygį ir kitas išmokas. „Pagaliau mes esam ten, kur seniai turėjom būti“ – SVT sako europarlamentarė Marita Ulvskog. „Sprendimas labai daug reiškia Švedijos darbo modeliui. Nuo šiol bus sudėtinga atvykėliams numušti rinkoje vyraujantį atlyginimų lygį“. Ne tik atlyginimas, bet ir komandiruotpinigiai bus skaičiuojami švediški.

Šį klausimą Europos sąjungos lygmeniu inicijavo Švedija ir Nyderlandai, rytų Europos ir Baltijos šalys jam priešinosi ir iki paskutinės dienos netikėjo, jog direktyva gali būti patvirtinta.

Priėmus šią komandiruočių direktyvą dingsta pati užsienio darbo jėgos idėja: kam samdyti užsienietį (greičiausiai nekalbantį švediškai), jei tiek pat, o gal net ir pigiau, nes be komandiruočių, kainuoja vietinė darbo jėga? Rinkos atlyginimų lygį Švedijoje reguliuoja kolektyvinės sutartys tarp darbuotojų profsąjungos ir darbdavių asociacijos. Kolektyvinių sutarčių problema yra ta, jog iš tiesų sąlygos yra slaptos, darbdavys nežino kas tiksliai galioja viename ar kitame statybos projekte. Nuo šiol vietinių Švedijos profsąjungų galia įgauna europinį užnugarį.

Komandiruojama darbo jėga rinkoje sudaro mažą ir nereikšmingą dalį, tačiau klausimas švedams turi daugiau simbolinę nei ekonominę reikšmę. Švedija dar su kartėliu mena 2004-tų metų latvių įmonės Laval konfliktą su profsąjunga Byggnads dėl komaniruočių pagal ES direktyvas. Profsąjungai užblokavus statybas, latvių iniciatyva byla pasiekė ES teismą, kuris palaikė latvius, o profsąjunga, teisme atstovavusi „švedišką darbo modelį“, gėdingai pralaimėjo. Tada profsąjunga gavo antausį, dabar gauna papildomų galių. Naująją direktyvą komentavusi Bulgarijos europarlamentarė nerimavo dėl teksto formuluotės ir neapibrėžtumo „…ir kitos išmokos pagal vietinę sistemą“. Kas tai? Ar ši spraga nepaliks dar daugiau savivalės profsąjungoms, kurios kaip pačios deklaruoja, gina tik savo narius.

Byggnads padarė didžiųjų statybos projektų užpirkimų analizę (tiek, kiek leido profsąjungos įgaliojimai, tad rezultatais nederėtų aklai tikėti). Seminare, skirtame šio tyrimo aptarimui, Byggnads laikė griežtą tona. Tyrimo išvados, jog užsienio rangovai sumažina užmokesčio lygį 25% ir darbuotojai yra išnaudojami, nes komandiruotėse dirba kur kas daugiau nei 8 valandos per dieną. Kolektyvinės sutarties punktas leidžiantis dirbant ilgiau sukaupti laisvas dienas, čia sąmoningai nebuvo paminėtas. Byggnads vadovas Johanas Lindholmas kalbėjo, jog užsienio rangovai nukonkuruoja vietines, čia mokesčius mokančias įmones. „Užsienio rangovai neįsileidžia Švedijos jaunimo į praktikos vietas, tad greitu metu liksime be savo darbuotojų. Visas Švedijos darbo modelis yra pavojuje“ – sakė Johanas Lindholmas.

Ar naujoji direktyva reiškia lietuviškų įmonių veiklos pabaigą Švedijoje? Tikrai ne.

Senbūvių tai nepaveikia, jau užtarnautas pasitikėjimas, už ką švedai sutinka mokėti. Be to, vis daugiau rinkoje įsitvirtinusių lietuviškų įmonių kreipiasi į Consultę dėl filialų registravimo ar Švedijos gyventojų įdarbinimo, mat projektai yra ilgesni nei 183 dienų trukmės ir komandiruotės tampa nebeaktualios.

Įmonėms, kurios įpratę dirbti pagal šią sistemą ir „gyvena“ iš komandiruotpinigių galbūt sumažės pelnas trumpalaike perspektyva, tačiau laimimas ilgalaikiškumas rinkoje. Kaip papildomas pleistras ant žaizdos – pagalvokite apie socialiai atsakingą verslą. Naudą gaunate kitokia forma.

Yra užsakovų, kurie neturi kolektyvinės sutarties ir ieško tokių pat drąsių, tradicijai pasipriešinusių rangovų – niša naujokams rinkoje. Mažų mastų statybos bei privatus sektorius taip pat dar ilgai nebus paliesti šių pakeitimų.

Statybų bumas Švedijoje rimsta, tačiau poreikis vis dar yra didėlis ir jis nepasibaigs. Naujoji direktyva nereiškia jokių momentinių pasikeitimų darbdaviams, kurie komandiruoja darbo jėgą. Turite laiko pasiruošti, be to, pakeitimų įgyvendintojais ir kontrolieriais čia tampa pati profsąjunga. Profsąjungų sistema vis dar leidžia darbdaviui neatskleisti visų kortų. Jos nori darbdavius spausti tiek, kiek šie paveža, tačiau niekas iš tikrųjų nenori išstumti užsienio rangovų iš rinkos – šalies vystymuisi tai būtų pražūtinga.

Consulté komanda darbdaviams rekomenduoja skirti papildomai laiko komunikacijai su savo darbuotojais. Didžiosios problemos lietuviškose įmonėse (kurias mantome mes kaip konsultacinė įmonė) kyla dėl informacijos trūkumo žmonėms ir nepakankamo jų paruošimo komandiruotei. Užbėkite už akių nepatogiems klausimams ar komentarams, susikurtiems iš nuogirdų. Deklaruokite žmonėms visus papildomus darbdavio mokamus mokesčius, draudimus ir ilgalaikę naudą darbuotojui, ne tik algų dieną.

Pasikartosiu tai, ką sakau per kiekvieną seminarą: norint išlikti Švedijos rinkoje, vertinkite darbuotoją kiek daugiau nei klientą.

 

Copyright protected by Consulté AB

Skriv en kommentar