Vaida Strazda   2018-03-14

Švedijoje darbo vietas kuriantys verslininkai turėtų prikąsti liežuvį prieš ištardami ”nuskaičiuosiu nuo atlyginimo”. Švedijos darbo teisė šiuo klausimu įspraudžia darbdavį į labai griežtus rėmus.

Yra įvairių situacijų kai darbdaviai norėtų išskaičiuoti tam tikrą dalį pinigų iš išmokamos algos ir jaustųsi turintys tam teisę. Gali būti tam svari priežastis, tačiau dauguma atvejų darbdavys turi gauti darbuotojo raštišką sutikimą dėl nuskaičiavimo. Ginčo metu lieka žodis prieš žodį, o darbuotojo žodis Švedijoje yra ginamas darbo įstatymo, darbdavio – ne.

Išskaičiavimas negalimas

Darbdavys įtaria ar net yra tikras, jog darbuotojas apgadino įmonės ar kliento turtą. Nuostolio išskaičiavimas iš atlyginimo net ir tokiu atveju nėra paprastai įgyvendinamas sprendimas. Darbdavys negali pats vienašališkai įvertinti nuostolio dydį, taip pat darbuotojo pragyvenimui būtinos pinigų sumos. Ginčas dėl įvykio yra viena ”byla”, o algos mokėjimas yra atskiras, įstatimiškai sunkiai pajudinamas ir reguliarus mokėjimas.

Darbuotojo netyčia padaryta žala, dėl kurios atlyginimo jis nesutinka, darbdaviui nepalieka jokios teisiškos galimybės išskaičiuoti nuostolį iš atlyginimo. Darbdavys turi prisiimti tokias rizikas bei dėti pakankamai pastangų apmokant savo darbuotojus, kad netyčinių įvykių būtų kuo mažiau. Visais atvejais pravartu turėti veiklos draudimą, tiesa, išmokos galimos tik nuo tam tikros sumos, tad smulkias žalas teks padengti darbdaviui pačiam.

Jeigu vis dėl to darbdavys savavališkai nesumokėjo dalies ar viso atlyginimo sakydamas, jog turi tam teisę (pvz.dėl darbuotojo kaltės patirtų nuostolių), gali tekti sumokėti ne tik algą, delspinigius, bet ir žalos atlyginimą darbuotojui.

Kada išskaičiavimas galimas?

Kai kuriais atvejais, kai yra neginčytinas darbuotojo tyčia padarytas nuostolis, galimas prievartinis pinigų išskaičiavimas iš algos. Darbdavys vis dar negali to padaryti pats, tai visada turi vykti su valstybiniu anstolių biuru Kronofogden pritarimu ir pagal jų paskaičiavimus. Tariantis su draudimais, nustatomas nuostolio dydis, o anstoliai įvertina darbuotojo šeimai būtiną pragyvenimo sumą ir nuskaičiuoti galima tik likutį nuo tos sumos. Tai yra ilgas procesas, darbdaviui atnešantis papildomus kaštus už anstolių darbą. Jei darbuotojui mokama alga yra maža pagal rinkos lygį, atgauti pinigus darbdaviui gali būti neįmanoma, mat anstoliai šiuo atveju lygiuojasi ne į minimalų pragyvenimo lygį, bet į rinkoje vyraujantį atlyginimo minimumą.

Jeigu darbdavys nuomoja būstą darbuotojui ir šis įsiskolina už nuomą, galimas prievartinis išskaičiavimas iš atlyginimo be Kronofogden įsikišimo. Tačiau ir čia yra aiški riba: darbas ir nuoma yra vienas susitarimas ar du atskiri? Tai yra, ar žmogus gyventų būste net ir nedirbdamas tame darbe? Jei darbas ir būsto nuoma yra atskiri susitarimai, t.y. nuoma neminima darbo sutartyje, išskaičiuoti jos iš atlyginimo darbdavys neturi teisės.

Per klaidą išmokėtas didesnis atlyginimas nei sutarta leidžia darbdaviui vienašališkai nuspręsti ir atskaičiuoti permoką iš sekančių atlyginimų. Tiesa, atkreipkite dėmesį į būtiną pragyvenimui sumą, ir sutarkite su darbuotoju dėl nuskaičiuojamos sumos dydžio ar periodiškumo.

Nelegalus darbas – teisė nemokėti?

Suteikdamas nelegalų darbą, nusikalsta darbdavys, o ne tą darbą atliekantis darbuotojas. Teismų praktika rodo, jog net šalyje neturintis teisės būti asmuo, dirbęs nelegaliai, turi teisę į savo uždirbtą atlyginimą. Kiti klausimai – kitos bylos ir kiti sprendimai.

Skriv en kommentar